22.2.2016

Hiärrá Peeivipaaštâ

Äittireemoont ovdánij jo niäljád peeivi. Táálust lâi hirmos moive, mast kustoo nissoonulmuuh ain väidih reemoont ohtâvuođâst. Nuuvtpa mungin jiem lam spiekâstâh. Ko čiehčim topârigijd tyebbiláá, iätádum ij lam meendugin kukken. Mut iskim kierdâđ vala motomijd peeivijd, uáiniđ moive čoođâ oornig. 

Iiđeed lâi čáccáá já räänis - eidu talle ko tyejialmaah kolgii peessâđ porgâđ káttupargoid. Čiččâm ääigi iđedist lâi älkkee ettâđ, et káátu raččomist ij puáttám mihheen. Šoŋŋâ lâi nuuvt surgâd. Kolgâččij vuordâččiđ aainâs-uv love räi. Mij luuvâim šoŋŋâtiäđáttâsâid: jispa liijká-uv joskâččij tommittáá arvemist? Muáddi tijme kulâččii vala valmâštâllee pargoin, mut tastoo lâi tuáivuttem: meendu stuorrâ arvečalmeh, meendu korrâ šuáláttâh. Pargo uhkedij pisániđ oles piäiván. Pargojođetteijee hundârušâi jorgoppel arvetánssám, meditistij. Totkin ij išedâm. Iäsá koolgâi tääl šluvgeđ suájá siste. Sun kaačâi puhelimân já sáárnui mottoom ääigi. Fakkist pargojođetteijee moijái syeligávt já pahudij skippáársis: "Viežžeen-uv muoi Hiärrá Peeivipaštuu?" Suu kollega keejâi mojonjalmijn já nuáiguttij tutâvâžžân. 

Pargojođetteijee almottij, et suoi moonnâv elâččiđ pargosajestis. Ij pargoid nyevt peri puáhtám orostittiđ. Muu tááhust orostittem tieđij tuše oovtâ piäiván kuhheeb epioornig, mut pargoalmai tááhust arve tieđij siähánám äigitaavvâl ubâ ookon, firma uáinust maŋanâm projektijd. Mut luhhoost elimist lijjii moolsâiävtuh: Hiärrá Peeivipaaštâ...

Mun liijká vuolgim väzziđ, veik oorvij. Tarbâšim tom: viiđâ kilomeetter väzzim tovâččij pyere nuuvt roopân ko siälun-uv. Talle ij mudoigin tarbâšâm porgâđ tijme kieđâst - peeivi pargoulme pijsááččij. Mottoom kooskâst huámmášim, et tehân te jooskâi arvemist. Vazzim tiijme verd, já ko aldanim pääihi, oinim jo kukken, et káátu alne lâi vuod kiinii kuárŋumin já pargoost. Pargoalmaah lijjii maccâm! Já taan tove sij lijjii kuulmâs: pargojođetteijee skipárin lâi ain-uv siämmáš nuorrâ almai máttááttâlmin já uđđâ olmooš lâi čielgâsávt puárásub, nyevt kuđâlov ahasâš, hárjánâm almai. 

Koijâdistim pargojođetteijest, tuástá-uv sun tääl lekkâđ káátu. Alme šuáhkui ain tommittáá ränisin. Sun rammuustij: "Tiäđust-uv! Tääbbinhân lii Hiärrá Peeivipaaštâ! Muoi láán viežžâm teehi maskot, taan oskomettumis almaa!" Siämmást sun ustevlávt toškâlij puárrásub kollegas uálgátuáiván. “Ko Hiärrá Peeivipaaštâ lii fáárust, mihheen aašijd ij kuássin vuástálist. Ko sun lii fáárust, talle ij kuássin lah hyenes šoŋŋâ. Tot lii mist njuolgâdus. Tondiet mij koččop suu pargoost Hiärrá Peeivipaaštân. Já ko sun lii fáárust, pargo ain ovdán pehtilávt.” Hiärrá Peeivipaaštâ jieš oroi lemin uáli jo vyeligâš olmooš mut mahtnii sust oinui kieŋâlis viijsesvuotâ já visesvuotâ. 

Já nuuvt mun keččim pargoloonjâ laasâst ääti káátu alne pargee almaid. Hiärrá Peeivipaaštâ kuántui pajas já poođij vuálos hirmâd jotelávt. Onne sun ij puáhtám piäiváásuonjârijd mut sun - tego immâš peht - puovtij toollâđ arve meddâl. Hiärrá Peeivipaaštâ čielgâsávt-uv lijkkui pargosis. Ko mun keččim suu, sun keejâi maassâd, seevij munjin ustevlávt. Sun lâi tiimijiegâ paijeentuállee - taggaar olmooš, kiän fáárustorroom puáhtá pargopirrâsân šiev mielâ. 

Muádi tiijme siste káttupargo valmâštui. Almaah sirdâšuvvii ááitán siskiibel. Pargojođetteijee kuovlâi siisâ já moijái: "Tie uáináh! Hiärrá Peeivipaštuu mieldiorroom tooimâi vuod!" Maidba mun muide puohtim ko leđe suin siämmáá uáivilist. Já tiimi pyehtim šiev mielâ njuámui munjin-uv: puoh ääitist puohtum topârigeh urruu jo čuuvtij ustevlubbon ko jieht. Mottoom topârig oroi aaibâs moijáámin. Káttupargo valmâštum maŋa alme lâi kirkkâdub. Tääl te lijjim vises tast, mast pargojođetteijee-uv: Hiärrá Peeivipaštuu šiev karisma vyejettij fastemuid-uv poolvâid. Já taan maŋa mun ain eenâb oskom toos, et šiev ohtsâšpargo vissásávt kuáddá kuhás.

Ei kommentteja:

Lähetä kommentti